pašvitas

pãšvitas sm. (3^b) 1. žr. pašvaitalas 1: Aukso pašvitaĩ KI447. Senais laikais iš sumedžioto garnio visos puošniosios plunksnos būdavo labai vertinamos ir eidavo brangiais karių kepurių papuošalais ir moterų pašvitais T.Ivan. Pripirko tėvai pašvitų̃, trata visa Krš. Aple pãšvitus [senas] negalvok, važiuosi į kapus Jdr. 2. Kos33, NdŽ žr. pašvaitas 1: Ėmė nelaukdamos peržiūrinėti savo pašvitus, kurie buvo atgyvenę savo laiką sostinėje LzP. Kad tik kur centą įgauna, tuoj į pašvitus ir išleida Grdm. Petrikė, mačiau, su naujais pašvitaĩs pasišvietusi Pj. Ar jau pasisiūdinai vestuvėms pãšvitus? Šv.